Alisos ir Jasperio kambarys.

Vaikinas įšoko pro langą su mergina į vidų ir paguldęs Alisą ant lovos uždarė langą
- na štai mes namie mano meile
tarė merginai šypsodamasis

- Puiku. - pakinkavo galva Alisa lyg dabar atsikvošėjus, kad jie grįžo. Alisa buvo dėkinga Jasperui, kad šis ją taip greit pargabeno namo. Ji tebūtų norėjus dabar krist į lovą ir miegot visą savaitę, bet būtų buvę gan keblu, kai vampyrai tesugeba menkai snūduriuoti. Atsisėdusi ant lovos krašto mergina nusiėmė aukštakulnius ir basom pėdutėm pakilo ant kojų žengdama ant vėsaus parketo.

Vaikinas priėjęs prie šaldytuvo išėmė porą maišelių kraujo ir padavė merginai
- prašau skanaus
nusišypsojo jis

- Ačiū. - linktelėjo vampyriukė ir paėmusi maišelį atplėšė kraštą ir pridėjusi prie lūpų godžiai atsigėrė. Ta prasme ji jau tikrai gan seniai maitinosi, tad kūnas instinktyviai reikalavo šiuo metu gaunamo kraujo, kuris dabar atrodė didžiausias lobos, nors gan savotiško skonio.

-Nėra už ką mano meile nėra.
Tarė vaikinas stebėdamas merginą kai jam šovė i galvą puiki mintis kaip pralinksminti mylimąją
-Alisa turiu tau pasiūlimą šiandien leidžiu tau sugalvoti,ka daryti su mano apranga ir płaukais. Leidžiu reikštis kaip tik sugalvoji
nusišypsojo jis

Galiausiai išbaigusi maišelį ji švystelėjo šį tiesiai į šiukšlių dėžę ir sužybčiojo akytėm tuo pat metu atsisukdama į vaikiną.
- Kąą? Tu rimtai? - garsiai nusikvatojo, jog melodingas balsas nuaidėjo visam name, o ji pati netikėjo savom ausim.

pamatęs,kad merginos akys sužybčiojo vaikinas nudžiugo
-Taip visiskai rimtai
linktelėjo galvą vaikinas

Alisa dar kartą nusikvatojo keliom oktavom aukščiau. Ta prasme ji mažiau nei prieš valandą sužinojo, kad Jasperis turi dukrą, tačiau dabar eina iš proto, nes šis sutiko būt josios auka? Paprastai mergina taip nesielgtų, bet tokių progų pasitaiko itin retai, tad kodėl ja nepasinaudojus? Mergina plačiai išsišiepė ir suplojo delniukais it mažas vaikas, pribėgus prie vampyro džiaugsmingai pakštelėjo jam į lūpas.
- Tu geriausias! - šūktelėjo ir stumtelėjo jį atsisėst ant lovos. Tuo tarpu it vijurkas nušiaušė atsidaryt savosios drabužinės. Nors kone visą vietą užėmė pačios Alisos drabužiai ir aksesuarai, ne ką mažesnis kampelis buvo skirtas ir Jasperui. Bet itin dažną laiką jis paprasčiausiai jo vengdavo. Alisa pirmu taikymu ir nuskuodė ten imdama kuistis pro marškinių ir kelnių pakabas.

Pamatęs tokią laimingą Alisą Jasperis taip pat šypsojosi iš laimės. Pasodintas ant lovos ir pakštelėjo jam į lūpas jis nudžiugo dar labaiu
- Taip aš geriausias mano meile
linktelėjo galvą ir stebėjo,kaip jo mylimoji kuičisi spintoje,o galvoje sukosi viena mintis"Tikiuosi nepasigailėsiu ir mano aukso garbanos išgyvens"

Alisa ėmė mielai bambėti jau rimtai skęsdama Jasperio drabužiose ir kažką marmaliuodama ,,Nerandu". Ji bandė surasti marškinius dovanotus jam Kalėdų proga, o šis jų net neužsidėjo. Juk jie taip velniškai turėjo tikt jam.
Nustūmusi šalin numėtytus drabužius naršė toliau, kai po gerų penkių minučių galiausiai ištraukė tamsiai mėlynus marškinius ir nuskubėjo link Jasperio.
- Manei pavyks juos paslėpti? - juokaudama tarė ir ėmė sagstyti šiuo metu dėvimus marškinius norėdama jam padėt juos nusiimt.

Matydamas,kaip įnirtingai Alisa knaisiojosi,jo drabužių spintoje ir net pyko ,jis tik šypsojosi. Galiausiai jai ištraukus marškinius pavartė akis
-Neslėpiau jų. O jei būčiau slėoęs būčiau tai daręs E,eto spintoj,arba atidavęs jam
nusijuokė vaikinas nusivilkdamas įvarką,liemenę ir marškiniu,bei apsivilkdams Alisos duoduosius.
- na kaip?
paklausė merginos

-Net nedrįsk. - piktokai suraukė antakius ir ėmėsi taisyt marškinių apykaklę, rankogalius ir galiausiai žengtelėjo žingsnį atgal. Ši vos linktelėjo nieko netardama ir tuomet vėl bėgte pasileido link drabužių krūvos, kurią išvertė. Nieko nuostabaus. Alisa jau buvo pripratus prie betvarkės ieškant ką apsirengti, tačiau turint omeny jos prakeiktą pedantės būdą, po to viską patenkinta kiekvieną kart dėliodavo į vietas. Mergina visai netyčia slystelėjo ties savo išmestais marškinėliais, bet spėjo grybštelėt drabužinės rankenos, kai visai netyčia iš vampyriškos jėgos ją nulaužė. - Ups... - tyliai nutęsė laikydama smulkiose rankose paauksuotą durų dalį.

-Kaip liepsit Mem
tarė merginai ir stovėjo it koks modelis,kai ji taisė jo marškinius,šiai vėl ėmus knistis jis svarstė,ką šįkart ištrauks jo mylimoji.Kai mergina nulaužė renkeną jis nusijuokė
- Nieko baisaus sutaisyim arba nupirksim naują

Alisa jau norėjo imt keiktis dėl rankenos, kai staiga josios veidas persikreipė, bet tikrai ne dėl to, kad apgadino drabužinę. Ji trumpai suvirpėjo ir užsimerkė, kai netikėtai aplankė vizija. Ši net nepajautė, kaip pro akis pralėkė išsilieję vaizdiniai, visiška tamsa ir...nieko. Merginai suskaudo galvą it skalpą nutraukus, tačiau...Ji nieko nepastebėjo. Paleidusi rankeną iš rankų ir šiai skambiai nukritus ant grindų, tik tuomet atsikvošėjo ir baigščiai pažvelgė į vampyrą bandydama suprast kas ką tik nutiko.

Pamatęs persikreipusią Alisus miną iškart prišoko prie jos ir apkabino
- ką matei? kas nutiko?
paklausė merginos susirūpinęs

- Ne..Nežinau. - visai pasimetus sumikčiojo ir įsitvėrė Jasperio rankos norėdama išlaikyt pusiausvyrą. Jai vis dar sopėjo galvą. Dažniausiai Alisos ,,radaras" sutrikdavo dėl Renesmės, nes ši būdavo mišrūnė, pastaruoju metu reginiai buvo blankūs, dėl to, kad ji pati stengėsi blokuoti gebėjimą, tačiau šį kartą ji nieko nesuvokė. - Temačiau tamsą... - vos susiraukė. - Kažko juodo...Baisaus. - tyliai sušnibždėjo.

-Kaip suprasti?
Vis dar laikė apkabinęs merginą
- negi Alisos tv sugedo?
pažvelgė į ją sunerimęs

Mergina vis dar pasimetusi prisiglaudė prie vampyro, bet žvilgsnis buvo toks pats sutrikęs. Ji vis dar jautė tą patį tamsos svorį ir didžiulį nerimą, kuris ją gniuždė.
- Neįsivaizduoju... - sumurmėjo. - Bet kažkas tikrai netaip...

-na jei nežinai pamiršk tai,ir žaisk su mano stiliumi
pasakė nuramindamas merginą savo galios pagalbą ir paleidams džiaugsmą į jos širdį

Alisa kiek labiau atsipalaidavo pajautusi lengvą džiaugsmo kibirkštėlę, tačiau širdies gelmėse vis dar juto tą patį nerimą. Nors tikrai labai norėjosi pabaigt ką pradėjus, ši vis vien bent trumpam atsisėdo ant grindų, nugarą ir galvą atremdama į sieną, bei trumpam užsimerkdama. Ji jautė tą Jasperio suteikta ramybės pojūtį, bet vis vien taip paprastai negalėjo pamiršt.

-Nurimk prašau Alisa,kurk man stilių prašau
pažvelgė į ją vaikinas prašančiu žvilgsniu jam buvo skaudu matyti tokią mylimąją

Mergina linktelėjo ir jau norėjo stotis, bet tuomet vėl liko sėdėt sukryžiuodama kojas ir sumdama pirštukais smilkinius.
- Tiesiog turiu nuojautą...Labai blogą nuojautą. - papurtė galvą atsidusdama.

-gerai pamiršk ją ir nurimk mėgaukimės šia akimirką
pasakė mylimajai

- Lengva pasakyt, sunku padaryt. - gan liūdnokai šyptelėjo kilstelėdama akis į mylimąjį. Kažin ar ji šį vakarą jau atgaus tą pačią puikią savijautą, nors Alisa pamatyt nukabinusią nosį būdavo itin reta, visko pasitaikydavo...